- brūžkauti
- brū́žkauti, -auja (-auna), -avo 1. tr. brūžkuoti, trinti: Pranas brū́žkauja kojas, kad tik padai greičiau nudiltų Kkl. 2. refl. slampinėti, slinkinėti, brūžintis: Ko čia brū́žkaunies patvoriais? Ds. Bernai brū́žkaunas apie klėtį Ds. \ brūžkauti; išbrūžkauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
